NAUJIENOS

Gegužės 16 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) iniciatyva įvyko pirmoji klasterių konferencija-kontaktų mugė „Baltijos klasterių forumas 2018”. Į Vilnių susirinko daugiau nei 200 klasterių veikla besidominčių dalyvių iš 7 šalių, o kontaktų mugės metu suorganizuota apie 100 individualių susitikimų.
„Partnerių paieškos sesija viršijo visus mūsų lūkesčius. Nors jaučiame klasterių ir verslo poreikį naujoms tarptautiškumo plėtros galimybėms, tačiau iš pirmojo renginio tokio užsienio svečių ir Lietuvos atstovų aktyvumo nesitikėjome. Baltijos jūros regiono šalys turi daug potencialo bendradarbiavimui plėsti, todėl su nekantrumu laukiame rezultatų iš naujai užsimezgusių partnerysčių“, – renginio sėkme džiaugėsi MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Naudingos įžvalgos
Renginį atidarė Lietuvos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, o viceministras Gintaras Vilda pranešime „Kaimynystė: bendri iššūkiai ir potencialas puoselėjant tarptautinius klasterius“ apžvelgė Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo sritis, globalaus konkurencingumo iššūkius ir klasteriams numatomą vaidmenį Baltijos jūros regione. Klasteriai turėtų tapti MVĮ tarptautiškumo skatinimo įrankiu ir tarptautinių inovacijų, sprendžiančių bendras regiono problemas, šaltiniu.
Viešnia iš Ispanijos „AVAESEN“ klasterio ir 2016 metų Europos klasterio koordinatore išrinkta Bianca Dragomir dalinosi savo sukurtais sėkmės receptais. Savo pranešime ji akcentavo būtinas klasterių koordinatorių kompetencijas ir vaidmenį, kuriant stiprius ir pasauliniu mastu konkurencingus klasterius.
Technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės ir inovacijų departamento vadovė Olena Fesenko iš Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Fizikos instituto pasakojo apie Enterprise Europe Network (EEN) tinklo teikiamas naudas, suteikiamas galimybes ir supažindino su Ukrainos klasteriais bei jų pasiekimais.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro (LIC) ekspertas, susirinkusiems pristatė Lietuvos eksporto padėtį pranešime „Lietuvos eksportas: greitai augantis, bet stokojantis inovacijų“. Renginio dalyviai sužinojo apie naujausias Lietuvos eksporto tendencijas ir inovacijų kryptis.
Konferencijos dalį vainikavo panelinė diskusija „Ilgai ir laimingai: kaip tai įgyvendinti“, kurioje dalyvavo atstovai iš trijų Baltijos šalių: SmartFood klasterio koordinatorius Giedrius Bagušinskas, Latvijos IT klasterio vadovė Aiga Irmeja ir Doris Pold iš Estijos ICT klasterio. Buvo apibendrintos pranešimuose akcentuotos mintys, ieškoma pagrindinių elementų, reikalingų tvarių tarptautinių partnerysčių kūrimui Baltijos jūros regiono klasteriuose.
Jų įžvalgos palydėjo gausų būrį dalyvių į intensyvią partnerių paieškos popietę. Baltijos klasterių forumo dalyviai galėjo registruotis specialiai renginiui sukurtoje platformoje, kurioje galima buvo susikurti savo paskyrą ir pristatyti, ko siekiama ir ieškoma. Buvo užregistruotos 57 paskyros, sutarta dėl daugiau nei 100 dalykinių susitikimų, kurie įvyko Baltijos klasterių forumo renginyje.
Apie forumą
Konferencija-kontaktų mugė „Baltijos klasterių forumas 2018” yra viena iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamo projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink) veiklų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas vykdomas kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC), o jo tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Saltinis http://klaster.lt/pirmasis-baltijos-klasteriu-forumas-baigesi-partnerystes-prasidejo/

Kauno technologijos universitetui (KTU) suteikta teisė koordinuoti Europos technologijų ir inovacijų instituto (EIT) bendradarbystės centrą „EIT Food Hub“, kuris rūpinsis maisto mokslo inovacijoms ir startuolių plėtra Baltijos šalių regione. „EIT Food Hub“, bendradarbiaudamas su Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (LITMEA)/ „SMART food“ klasteriu, planuoja veiklą plėtoti ir už Lietuvos ribų.
KTU mokslo ir inovacijų prorektorės profesorės Astos Pundzienės teigimu, tai ypatingos reikšmės įvykis ne tik Universitetui, bet ir visai šaliai, įrodantis regioninę KTU lyderystę maisto mokslo srityje.
„EIT parodytas pasitikėjimas mūsų sukauptomis žiniomis, patirtimi, gebėjimu kurti inovacijas ir jas komercializuoti yra dar vienas labai svarbus žingsnis didinant savo vardo žinomumą, konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Šio bendradarbystės centro, kuriam priklauso Kembridžo, Liuveno katalikiškasis universitetai, „Bosch“, „John Deere“, „Nestle Research“ ir kitos pasaulinės įmonės, koordinavimas suteiks daug praktinės naudos tiek KTU, tiek ir nacionaliniu mastu“, – neabejoja A. Pundzienė.
„Tapimą vienu iš 11 EIT bendradarbystės centrų prilyginčiau „Žalgirio‘“ komandos pakliuvimui į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. Tapti tokiu centru norėtų bet kuri iš 28-ių Europos Sąjungos šalių, tačiau atrinktos buvo tik 11-a. Tai didelis laimėjimas Lietuvos maisto sektoriaus klasterizacijos procesui. Lietuvos maisto ir gėrimų pramonei tai galimybė dar stipriau kooperuotis su mokslu, kuriant inovatyvius maisto produktus,plėtojant naujų inovatyvių maisto sektoriaus įmonių kūrimąsi bei plėtojant tarptautiniškumą. Tuo pačiu tai ir didelė atsakomybė ateičiai pateisinti šį įsipareigojimą realiais pasiekimais‘‘, – kalba Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA)/ „SMART food“ klasterio direktorius.
EIT („European Institute of Innovation and Technology“) – Europos Komisijos remiama programa, kurios pagrindinis tikslas – apjungti visuomenę, mokslą, verslą ir pramonę bei komercializuoti mokslo veiklos rezultatus. „EIT Food“ – partnerių tinklas siekiantis antreprenerystės maisto technologijų inovacijose. Konsorciumas jungia daugiau nei 50 lyderiaujančių verslo, mokslo centrų bei universitetų iš 13 šalių.
„Tapę „EIT Food Hub“ KTU sutelkiame žinias ir kompetencijas susijusias su maisto inovacijomis. KTU yra pripažintas regiono lyderiu maisto tyrimų ir komercializavimo srityse, todėl gauname prerogatyvą plėsti iniciatyvas už Universiteto ribų, įtraukiant į veiklą šalį, regioną, kitas valstybes. Pavyzdžiui, Latvija tokio inovacijų centro neturi. Platus konsorciumo tinklas padeda rasti partnerius, investuotojus, rinkas,“ – teigia KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota.
Jis pabrėžia, kad mentorystė, verslumo skatinimo renginiai, mokymai startuoliams, kaip kurti verslą – tai tik dalis „EIT Food Hub“ pagalbos priemonių perspektyvioms idėjoms virsti produktu ar paslauga. Sėkmingai dirbantys verslininkai taip pat bus kviečiami naudotis seminarais, konsultacijomis, kontaktų paieška, dalyvauti plačiai visuomenei numatytuose renginiuose.
„Būti tokio pobūdžio centru reiškia apimti visą vertės grandinę: maisto inovacijų centras yra dalis sistemos, kurioje gali rasti visą sau reikalingą paramą – konsultacijas, mokslinius tyrimus, klientus ir investicijas . Jei tam tikra rinka įdomi maisto srityje dirbančiam Lietuvos verslininkui, mes padėsime rasti akceleratorių toje rinkoje. Svarbu, jog tai nereikš pačios įmonės iškėlimo iš Lietuvos. Jei Austrijos verslininkui reikia pienininkystės specialisto, mes jį padėsime surasti Lietuvoje, užtikrinsime kontaktą ir padėsime tolimesniam bendradarbiavimui,“ – sako KTU NIVC vadovas.
Pasak M. Bulotos, universitetui patikėta teisė steigti EIT maisto mokslo, inovacijų bei startuolių plėtros centrą visų pirma yra laimėjimas prisidedantis prie mokslo rezultatų komercializavimo, investicijų pritraukimo prototipų kūrimui bei Lietuvos kaip inovacijų šalies įvaizdžio kūrimo.
„Kiekvienas verslas – tai 10 proc. idėjos ir 90 proc. darbo. Mūsų misija – padėti įveikti tuos 90 proc.,“ – sako M. Bulota.

Šaltinis: https://2017.ktu.edu/lt/node/16487

Du Lietuvos klasteriai – SMART Food ir Lietuvos plastikų klasteris – buvo atrinkti į tarptautinę Baltijos lyderių programą (BLP), kurioje nuo pernai rugsėjo mokėsi su kitų 10 šalių klasterių koordinatoriais.
Programa buvo kruopščiai sukurta į inovatyvių klasterių atstovams ir orientuota į inovacijų kūrimo kompetencijas bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą. Į šiuos praktinius mokymus pateko tik vos pusė norinčiųjų. Ar buvo verta?
Savo įspūdžiais ir patirtimi iš pirmą kartą organizuotų BLP mokymų ciklo klasteriams pasidalino Giedrius Bagušinskas, SMART Food klasterio koordinatorius.
Į programą pateko tik 28 klasterių koordinatoriai iš 50 pateikusių paraiškas. Kaip manote, kodėl buvo pasirinktas Jūsų klasteris?
Galiu tik spėti, bet manau, kad daugiausiai įtakos turėjo tai, kad esame aktyvūs tarptautiniuose renginiuose, programose. Mes kartu su dar trijų šalių klasteriais esame įkūrę tarptautinį tinklą „Eastern Europe food clusters network” (EEfood). Šio tarptautinio klasterio įkūrimas pernai buvo pripažintas kaip BSR Innovation Express programos sėkmės istorija. Mūsų EEfood partneris iš Latvijos „Food quality cluster” taip pat buvo atrinktas mokymams.
Mokymai buvo orientuoti į tarptautiškumo ugdymą, tarpsektorinį bendradarbiavimą, todėl gali būti, kad mumyse įžvelgė perspektyvą. Žinoma, padėjo ir tai, kad gavome rekomendacijas iš Mokslo, inovacijos ir technologijų agentūros (MITA).
Iš kokių šalių buvo daugiausiai dalyvių?
Buvo po 2 -4 klasterius iš kiekvienos šalies. Kiek daugiau iš Skandinavijos. Programoje dalyvavo Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos klasteriai.
Mokymai susidėjo iš 3 modulių ir vyko Stokholme, Helsinkyje, Kopenhagoje. Kokios buvo pagrindinės mokymų temos? Kokia buvo mokymų forma?
Vyko daug praktinių diskusijų, darbas grupėse, dalijimasis patirtimi. Pirmas modulis buvo skirtas strategijos formavimui ir tikslų nusistatymui, antrasis – veiklos planavimui ir įgyvendinimui, o trečiasis – tarpsektoriniam bendradarbiavimui.
Kas labiausiai nustebino mokymų metu?
Tai ne pirmi mokymai, todėl jau yra tam tikras žinių bagažas ir nebuvo staigmenų. Pirmaisiais darbo metais tikrai daug kas stebino. Šių mokymų metu man įspūdį paliko nuoširdus skandinavų lektorių darbas ir visiškas įsitraukimas į mokymus. Buvo suteiktos puikaus lygio paslaugos.
Didžiausią naudą davė išgirstos patirtys ir užmegzti asmeniniai ryšiai.
Kokias svarbiausias pamokas išmokote? Kokiomis svarbiausiomis įžvalgomis galėtumėte pasidalinti su kitais Lietuvos klasteriais?
Iš mokymų parsivežiau 4 mintis:
1. Svarbi orientacija į tikslus ir kryptingas jų siekimas.
2. Darbas, darbas, darbas. Supratau, kad problemos klasteriuose visur labai panašios.
3. Galvoti apie vertę klasterio nariams ir ją kurti reikia nuolat.
4. Būtinas gyvas bendravimas. Per darbus reikia nepamesti ryšio su klasterio nariais.
Mokymų metu daug dėmesio skirta klasterio veiklos vertinimui. Kokie pagrindiniai klasterio veiklos vertinimo įrankiai?
Trumpai tariant – tai klasterio narių pasitenkinimas, kuris patikrinamas, kai klasterio narys gauna narystės įnašo sąskaitą. Kiekvienas klasteris turėtų pats nusistatyti savo KPI (Key Performance Indicators), t.y. pagrindinių veiklos rodiklių rinkinį.
BLP programa buvo kruopščiai sukurta iš pradžių apklausus beveik 100 Baltijos regiono klasterių. Buvo numatyta, kad sėkmingai įvykdžius pirmąjį mokymų ciklą ir įvertinus jo naudą, pagal šią programą bus apmokomi dar 200 klasterių koordinatorių. Kaip Jūs vertinate šios programos naudą?
Šią programą rekomanduočiau. Priežastis paprasta: reikia važiuoti mokytis į užsienį ir plėsti akiratį. Kito kelio nematau. Jei klasteris deklaruoja, kad siekia tarptautiškumo, tai jis turi būti aktyvus užsienyje. Lygiai taip pat kaip ir įmonė, kurios tikslas eksportas: jeigu atsakingas asmuo sėdės Lietuvoje, eksporto rezultatai bus menki.
Vienas iš BLP programos tikslų – ne tik plėsti kompetencijas, bet ir sutvirtinti tarpregioninius klasterių ryšius. Ar užmezgėte naudingų kontaktų su kitais klasteriais? Galbūt po šių mokymų atsiras daugiau naujų bendrų projektų Baltijos regione?
Programos nauda pamatuojama. Per laikotarpį nuo rugsėjo iki vasario, kol vyko mokymai, parengėme ir pridavėme dvi tarptautines paraiškas. Tai lėmė kartu su partneriais praleistas laikas, gyvas projektų aptarimas, gilesnis vienas kito pažinimas ir sukurtas pasitikėjimas vieni kitais. Jei ne mokymų metu praleistas laikas ir diskusijos, tai tikriausiai nebūtume parengę šių paraiškų.
Mes jas ruošėme iš anksčiau – tai nebuvo mokymų metu kilusios idėjos. Tačiau mokymu metu kartu dalyvavo potencialūs partneriai, susiklostė palankios aplinkybės, kurios virto rezultatu.
Kaip sužinojote ir patekote į BLP programą?
Apie programą informavo MITA. Esu asmeniškai dėkingas Daivai Keršienei už suteitką informaciją. Atranką vykdė švedai, kurie priėmė galutinius sprendimus dėl to, kurie klasteriai iš Lietuvos bus kviečiami mokytis.
Apie SMART Food klasterį
Klasterį SMART Food sudaro maisto pramonės įmonės, atstovaujančios atskirus pramonės sektorius, vidaus ir užsienio rinkose nelaikančios viena kitos savo tiesioginiais konkurentais bei matančios galimybes tarpusavio pasitikėjimui ir bendradarbiavimui. Klasterio, vienijančio jau 20 narių, misija – padėti klasterio nariams didinti konkurencingumą užsienio rinkose, apjungiant įmonių galimybes, kompetencijas ir kontaktus.
Anot G. Bagušinsko, be 6 projektų kompetencijų, eksporto ir klasterio vystymo srityse, SMART Food klasteris šiemet planuoja tarptautinį projektą maisto pakuočių tema, tikisi gauti gerų žinių dėl COSME pateiktos proejekto paraiškos, kurį ruošė kartu su 7 klasteriais iš 4 šalių ir skirti didesnį dėmesį SMART Food Inovacijų grupės veiklai.
SMART Food klasteris šiuo metu yra vienas iš 14 „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink) projekte brandinamų klasterių. „InoLink“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamas ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kuris vykdomas kartu su Lietuvos inovacijų centru ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas prasidėjo 2016 m. liepą, o jo tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) informacija, paskutiniu 2017 m rudens kvietimu teikti paraiškas pagal „BSR Stars“ programos finansavimo priemonę „Inovacijų ekspresas“ pasinaudojo 5 Lietuvos klasteriai.
Iš viso pateiktos 67 klasterių ir įmonių tinklų paraiškos iš šių šalių: Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos. Lietuvos pareiškėjai: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (SGD klasteris) kartu su Danijos partneriais, Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir SMART FOOD klasteris kartu su Švedijos, Latvijos ir Lenkijos partneriais, Užupio kūrybinių industrijų klasteris kartu su Norvegijos partneriais, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija (LauGea) kartu su Latvijos partneriais.

Šaltinis: http://klaster.lt/inovaciju-ekspresui-paraiskas-pateike-5-klasteriai/

Š. m. rugsėjo 21-22 d. Vokietijoje įvyko 5-oji BSR Stars inicijuojama tarptautinė klasterių kontaktų mugė-konferencija. Šiemet čia susirinko daugiau nei 180 klasterių iš kurių 9 atstovavo Lietuvai. Intensyvus susitikimų grafikas ir kontaktų mezgimas neformalioje aplinkoje nenuėjo veltui: Lietuvos klasteriai grįžo ne tik su žodiniais bendradarbiavimo susitarimais, bet ir pasirašytomis sutartimis dėl bendrų veiklų vykdymo.
Kam dalyvauti apsimoka?
Organizatoriai skaičiuoja, kad šiemet konferencijoje dalyvavo rekordinis skaičius klasterių atstovų iš 30 skirtingų šalių. Per dvi renginio dienas surengti keliolika praktinių seminarų, sesijų ir net 600 susitikimų kontaktų mugėje.
„Nebe pirmus metus organizuojama konferencija yra bene svarbiausias ir didžiausias renginys Europoje, skirtas klasterių bendradarbiavimui. Čia sukuriamos puikios sąlygos susirasti tarptautinių projektų partnerius, plėsti MVĮ tarptautiškumą, vystyti tarpregionines ir tarpsektorines inovacijas. Nors pirminis renginio tikslas buvo paskatinti paraiškas pagal priemonę „Inovacijų ekspresas“, tačiau penkerių metų praktika parodė, kad dalyviai tik šia priemone neapsiriboja“, – renginį komentavo MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) kartu su LIC (Lietuvos inovacijų centras) įgyvendinamo „InoLink“ projekto vadovė Jolita Razumienė.
Stiprėjant Lietuvos klasteriams, jie vis dažniau dairosi partnerių ar net naujų klasterio narių iš užsienio. Tiek pernai, tiek šiemet jiems puikiai sekėsi megzti partnerystes būtent šiame renginyje. „Šįmet Lietuvos klasteriai buvo ypač gerai pasiruošę save prisistatyti – jaučiasi įdirbis ir patirtis. Mano žiniomis bent du klasteriai, t.y. Lietuvos plastikų klasteris ir iVita, pasirašė susitarimus dėl bendros veiklos vykdymo su partneriais dar renginio metu. Kokiais projektais virs šie ir kiti žodiniai susitarimai – bus matyti galbūt jau visai netrukus“, – įspūdžiais iš Štutgarto mieste vykusio renginio dalinosi „InoLink“ klasterių plėtros koordinatorė Jolanta Aviženytė.
Anot jos, klasteriams naudinga ne tik tarptautinė kontaktų mugė: praktinių seminarų ir sesijų metu klasteriai ieškojo bendrų veiklos sąlyčio taškų, keitėsi žiniomis, buvo gryninamos idėjos dėl strateginių tarpsektorinių inovacijų, strateginių veiklos krypčių.
Renginys – sėkmės istorijų šaltinis
Šiemet visi renginio dalyviai galėjo programoje susipažinti su keliomis sėkmės istorijomis, gimusiomis būtent BSR Stars klasterių konferencijoje – kontaktų mugėje. Prie vienos iš jų prisidėjo ir lietuviai.
Pernai metais vykusiame renginyje buvo įkurtas pirmasis tinklas, vienijantis Rytų Europos maisto klasterius, kuriančius sveiką ir funkcionalų maistą. Šios naujos platformos nariais yra Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos klasteriai. „Idėja gimė Rygoje, BSR Stars praktinio seminaro, skirto tarptautiškumo plėtrai, metu. Po to mes šią idėją pradėjome detaliau plėtoti ir jau kitos tarptautinės BSR Stars konferencijos metu, Varšuvoje, buvo pasirašyti bendradarbiavimo susitartimai tarp Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos klasterių“, pasakojo Katarzyna Kowalska, viena iš Unimos tinklo įkūrėjų.
Išlaidas kompensavo MITA
Lietuvos verslo atstovų dalyvavimą partnerių paieškų misijose užsienyje remia Ūkio ministerija ir MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra). Dalyviams finansuojamos kelionių išlaidos į konferencijas, kontaktų muges, įvairius partnerystės renginius Baltijos jūros regiono ir kitose valstybėse.
Konkurso būdu finansavimą gavo ir dalyvauti 5-ojoje tarptautinėje klasterių kontaktų mugėje-konferencijoje buvo atrinkti net 7 klasteriai iš Lietuvos: Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (klasteris SMART FOOD); iVita Sveikatingumo klasteris, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija „LAuGEA“, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA (Lietuvos plastikų klasteris) , Užupio kūrybinis klasteris, Lietuvos spaustuvininkų asociacija LISPA, VšĮ „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas“ (LITEK klasteris).
Ketinantys dalyvauti šioje BSR Stars 6-ojoje konferencijoje kitais metais, turėtų nepraleisti progos gauti finansavimą. Sekite informaciją dėl kvietimo dalyvauti šioje ir kitose partnerių paieškos misijose klaster.lt, susisiekite su MITA ir LIC klasterių plėtros koordinatoriais, kurių konsultacijos yra nemokamos.
Dauguma 5-ojoje tarptautinėje klasterių konferencijoje-kontaktų mugėje dalyvavusių klasterių yra tarp keturiolikos „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink) projekte brandinamų klasterių. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo ir pernai liepą prasidėjusio projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Šaltinis: http://klaster.lt/devyni-lietuvos-klasteriai-sturmavo-svarbiausia-tarptautini-rengini/

Pasibaigus konkursui dalyvauti 5-ojoje tarptautinėje klasterių kontaktų mugėje-konferencijoje Vokietijoje 2017 m. rugsėjo 21-22 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia rezultatus. Atrinkti 7 klasteriai iš Lietuvos, kurie vyks į šią konferenciją. Viena iš atrintkų klasterių yra Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (LitMEA) (klasteris SMART FOOD);
Jau penktą kartą organizuojama klasterių bendradarbiavimo konferencija ir kontaktų mugė „Bringing Cluster Collaboration to the Next Level“ (https://www.b2match.eu/cluster-matchmaking-2017) yra vienas iš didžiausių klasteriams skirtų renginių Baltijos jūros regione, kasmet pritraukianti daugiau 130 klasterių iš 26 valstybių. Jos metu užmezgami nauji kontaktai, rengiami nauji bendradarbiavimo projektai. Konferencijos tikslas – skatinti klasterių tarptautiškumą per aktyvų dalyvavimą BSR programoje „Inovacijų ekspresas“ .
Lietuvos verslo atstovų dalyvavimą parnerių paieškų misijose užsienyje remia Ūkio ministerija ir MITA. Dalyviams finansuojamos kelionių išlaidos į konferencijas, kontaktų muges, įvairius partnerystės renginius Baltijos jūros regiono ir kitose valstybėse.

Šaltinis: mita.lt
Šaltinis: http://klaster.lt/tarptautineje-klasteriu-konferencijoje-vokietijoje-dalyvaus-7-atrinkti-klasteriai-lietuvos/